Tiesiog ateina daug minčių, o apmąsčius nebėra kieno nors (protingesnio) nuomonės paklausti, neišeina tų minčių ir su kitais pasidalinti. Atrodo tik čiupk mobilų ir SMS rašyk, arba per skaipą pranešinėk, per twitterį ar dar kur nors, tik kad tie mąstymai neretai būna labai ilgi.
Kad ir šiandien...
DevianArte vienas žmogelis savo žurnale parašė tekstuką apie tai, kad atsibodo dėvėti tas vadinamasis kaukes.
Nieko ypatingo ten nebuvo. Eilinės paauglės eilinės mintys. Parašė, kad niekas nežino, kokia ištiesų ji yra, kad pabodo dėvėti kaukes, prisipažino kad jai patinka kelios knygos bei dainos, kurias internetinė dauguma nušvilpia ir pasakė, kad niekas niekad nepasikeis, nes ji yra ji, o ne tu, jie, jos ar dar kas nors.
Paskaičiau ir susimąsčiau.
Susimąsčiau apie tai, kad visi nešioja kaukes... Na jei ne visi tai tikrai labai didelė dauguma. Susimąsčiau, kad tas kaukes keičia priklausomai nuo situacijos, net atėjo mintis, kad čia paprasčiausias žmogaus būdas prisitaikyti. kaip chameleonas keičia spalvą derindamasis prie aplinkos, taip žmogus dedasi tas tariamas kaukes. Na ne visai tikslus palyginimas, bet truputi panašumo yra.
Kita mintis buvo apie tai, kad žmonės labai nemėgsta tų, kurie mėgsta kažką kitą negu jie. Aš suprantu, kad jei žmonių pomėgiai skirtingi, jeigu jie domisi skirtingais filmais, muzika, knygoms, tai bus sunkiau rasti bendrą kalbą, nebus bendros temos. Bet neretai (Na, tiesą pasakius Internete neretai. Realiame gyvenime tai rečiau) šitai perauga į neapykantą dar dorai nepažinus žmogaus. Nors keisčiausia tai kai žmonės reiškia neapykantą įvairiems kūriniams kurių nėra skaitę/klausę/matę. Tas pats "Saulėlydis" puikus pavyzdys. Siaubas kokios "ugningos diskusijos" verda ties ta knyga. Turbūt nė pusė tų kurie tokie nepatenkinti ta knyga nėra jos skaitę. Aš skaičiau. Draugė pasiūlė. Sakė įdomi... Tikrai tikėjausi gero kūrinio, bet be kokių dviejų vietų kur pasijuokiau, daugiau nieko ypatingo ten nebuvo. Pagyrimas autorei už tai, kad sugebėjo vampyrus paversti fėjomis. Tiesą sakant vampyrai iš tų fantastinių babaušių man mažiausiai įdomus. Taip taip, geria kraują, bijo česnakų, švęsto vandens ir kryžių, miršta nuo šviesos ir kuolo pr širdį (Kas nuo pastarojo nemiršta?.. na zombiai nebent). Knygos atveju blizga, nuo nieko nemiršta. Jo... Labai labai labai nuklydau nuo minties. Taigi daugelis tos knygos net neskaitę taip sakant "stumia" ant jos, kad net rūksta. Tas pats yra su kai kuriomis dainomis ar filmais.
Prisipažinsiu, aš pati labai mėgstu gerai išdėti į šuns dienas tai, kas man nepatiko, bet stengiuosi argumentuoti savo nepasitenkinimą. Ir man menkas skirtumas ar kitiems tas daiktas patiko ar ne. Kitą vertus atkreipiau dėmesį, kad labai lengva man daryti įtaką jei tik pasakai gerų argumentų. Ir tai nėra blogai. jeigu aš turiu savo įsitikinimus, juos pakeisti sunku, bet jei kas nors pasako protingą mintį apie ką nors, ir prigaunu save mąstančią "Bet gi aš taip darau/mąstau/t.t.", arba "Aš irgi tą žinau, tik niekad apie tai nesusimąsčiau", tai neretai pakeičiu savo nuomonę apie ką nors (Arba veiksmus), ir remiuosi tomis mintimis kurios pastūmėjo pasikeisti.
Apie ką dar aš susimąsčiau perskaičiusi tą tekstuką... Ak, taip! Pagalvojau, kad tie žodžiai "niekas nesikeis" labai klaidingi. Viskas keisis. Viskas keičiasi ir keisis. Visi keičiasi ir keisis. Šito sustabdyti neįmanoma.
Ir dar viena mintis aplankiusi mane buvo apie mano pačios kaukes. Ne taip seniai, gal dar šią vasarą, buvau gerokai pasimetusi. Nelabai tėra kaip paaiškinti. Hmmm... Kažkas tokio, kad nelabai besupratau, kokia aš būtent esu. Bet nepaisant nedidelės sumaišties mintyse didelių problemų nebuvo. Paskui kažkaip mečiau tos sumaišties priežasties ieškojimą. Šiandien perskaičiau tą DA parašytą mintį ir prisiminiau, tą pankalynę. Kažkaip daug lengviau viskas išaiškėjo. Turėjau trūkumų kurių nenorėjau matyti, tai paprasčiausiai paėmiau ir užsidėjau kaukę prieš save... Tiksliau bandžiau užsidėti. Sau meluoti gana sudėtinga (arba atvirkščiai, pernelyg lengva). Šiaip ar taip susitvarkiau su ta problema... Arba ne. Kaip bebūtų norėjau prieiti prie kitos mitines. Taigi. Iškilo man toks klausimas. Ar tikrai save pažįstu? Ar visi save gerai pažįstame? jeigu ne, tai kaip pažinti?
Tai va toks pamąstymas pradžiai.
Ir drakonsraigė:
Už įkvėpimą blog'o pavadinimui, už blog'o paveiksliuką ir idėja drakonsraigei dėkui Vafliui :3
Po galais tuos vejaraupius. Neniežti, bet taip baisiai nori nusikrapštyti nuo veido tuos šašus kažkokius. Bluh.
Sugalvok, žmogus, 17 metų vejaraupiais susirgti :I
